verslas

ver̃slas sm. (2) Š, NdŽ, FT, KŽ, (4) DŽ¹; FrnW 1. LEXXXIII446, Srj kuo verčiamasi, veikla, darbas, iš kurio gyvenama, gaunama pelno: Reikia imtis kokio ver̃slo DŽ. Verslo ryšiai sp. Verslo informacija (įmonių katalogai, žinynai ir pan.) sp. Gyvenimas be tam tikro ver̃slo, be verslų̃, niekam nėr malonus VĮ. Kad berniokas, tai kuniguos išmokytų, kad mergiotė, tai ištekės ir [tai] jos ver̃slas Ktk. Priderėtų tau kriaučiaut mokytis, ba šeštainio septyniesa nepasdalysit, tai kap gyvensi be verslo? Lš. Visada darbo rasdavo, patvarus būdavo visuose savo versluose J.Jabl. Sunkus mokytojo auklėtojo verslas A.Sm. Vienas jaunas rumunas, laisvėje dirbęs pardavėju, lageryje greitai išmoko dantų techniko verslo rš. Niekas nesiims neigti, kad yra skirtumų tarp kalbos, kuria kalba įvairaus verslo, profesijos, išsilavinimo žmonės ir, žinoma, įvairūs socialiniai sluoksniai LKXVI16. ║ FT, FrnW profesija: Atitinkamos įstaigos stengiasi jaunimą atrinkti moksliškai pagal … palinkimą į vienus ar kitus verslus LEXXXIII447. Laisvas ver̃slas KŽ. 2. gavybinio pobūdžio ūkinė veikla: Svarbiausias Lietuvos gyventojų verslas buvo žemdirbystė rš. Kailinių žvėrių medžioklė liko svarbiu verslu ir atsiradus žemdirbystei bei gyvulininkystei MLTEII14. Girios žmonių versluose tuo metu svarbus buvo grybų, uogų rinkimas, miškinė bitininkystė T.Ivan. Tradicinis jų (karaimų) verslas – daržininkystė rš. Iš finų esame gavę ir kai kuriuos su jūra bei jūros verslu susijusius žodžius rš. 3. (smulki) gamyba; amatai: Smulkusis ver̃slas DŽ¹. Namudiniai verslai rš. Dailieji verslai rš. Pagalbinis ver̃slas PolŽ¹204. Šakinės pramonės ir verslo organizacijos sp. „Valgis“ – naujausia Lietuvos kooperatinė organizacija restoraniniam verslui ugdyti I.Šein.